Rašydamas šią dainą, svarsčiau ar skyriu sau pakankamai laiko ypatingai santykiose, ar gali būti, kad tai yra vienas iš priežaščių kai "burn-out'as" nutinka. Nes dažnai būna, galvojame apie kitus daugiau negu apie save, ir kitų žmonių poreikius statom aukščiau savo, taip, laikinai gerai galime jaustis, tačiau, ateina momentas, ir man rodos pastebėjote kažkas, kaip viduje kartumas atsiranda po truputi link to žmogaus, ir man rodos daug ką atsako, kaip mes patis su savim praleidžiam ir AR praleidžiam laiką. Taip pat, parašęs "chorus" galvoju, kas čia per nesamonė, pameginsiu parašyti tai, ką tikiu su “santykiais” ir dabar praktikuoju, tai — sakyti tiesą, ypatingai santykiose, be jos, aš tikrai žinau, niekur toliai nenuplauksiu. Kaip sakė Jordan'as Peterson'as, kuris ikvepė iš dalies manęs, sakyti tiesą, tai, kad momentinis konfliktas (sąžiningas) visada lengvesnis ir geresnis in the end, negu tas, kuris užsitesė, nes nusprendžiau komfortiškai sumėluoti, ir beje taip ir atsiranda poto "cheat'inimai" erzinimai vienas kitą, nes tikiu, kad viskas susilaiko, Jordan'as jas vadina "Dragons po kilimų" nes visi jas mato, bet daro išvaizdį tarsi nemato, o jie auga, ir galu gale suvalgo jas. Tai va. Daina yra tik soundcloud'e, jeigu patiks jums, tai tada profesinoliau galėsiu užrašyti ir išleisti į kitas platformas <3. Ačiū #foryou #lietuva #daina #santykiai #santykiupatarimai #klaipeda #vilnius #n1kosup